Kovo 11-osios minėjime – gėdinga Z. Šličytės kalba apie „Lietuvos homoseksualizaciją“

Penktadienį iškilmingas Kovo 11-osios minėjimas Seime neapsiėjo be homofobiškos gaidos. Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė Zita Šličytė pasipiktino tuo, kad esą vyksta „ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija“, be to, ji apkaltino Lietuvą valdančias ir „teisiamųjų suole sėdinčias partijas“. Po tokios skandalingos kalbos deputatė buvo apkaltinta neapykantos kurstymu.

Zita Šličytė | Stop kadras


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Po kalbos sureagavo ir visuomenėje žinomi veidai. Vilniaus miesto politikas Mark Adam Harold stebėjosi, kodėl signatarė galvoja, jog žmonių vadinimas degradais pridengiamas žodžio laisve. 

„Vakar rašiau, kad dauguma lietuvių vis dar homofobiškai mąsto dėl to, kad šalies lyderiai per 30 metų nesugebėjo paaiškint žmonėms kas yra demokratiją. Šiandien, kaip puiki iliustracija, signatarė Seime kovo 11 proga vadino bendrapiliečius degradais ir nuoširdžiai galvoja, kad tokie pasisakymai įeina į žodžio laisvės kategoriją. Aš esu išlaikęs Konstitucijos pagrindų egzaminą. Įdomu kodėl tai neprivaloma signatarams“, – teigė jis.


„Tai, kas ką tik nuskambėjo Seime Kovo 11-osios salėje, primena, kodėl aš esu Seimo narys ir ką turiu nuveikti. Atsiprašau visų, kurie turėjo to klausytis“, – pareiškė Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. 


Kritikavo LGBTQ+ asmenis

Z. Šličytė nusprendė kritikuoti LGBTQ+ bendruomenę, žmogaus teisių pažangą ir ėmė kalbėti apie anti-LGBTQ+ judėjimo – šeimų gynimo maršo – mitingus.

„Tikrai nepadoru visus „Šeimos sąjūdžio“ dalyvius nuolat prilyginti vienam žmogui, pravarde „Celofanas“. Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir ateityje turės neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui“, – kalbėjo Z. Šličytė.

Tęsdama kalbą, ji piktinosi tuo, kad neva Lietuvoje siekiama homoseksualių porų santykius prilyginti tradicinei vyro ir moters šeimai.

„Nei vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija. Savaip interpretuodama prigimtines žmogaus teisės, bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems“, – aiškino ji.

Kliuvo ir žiniasklaidai, ir politikams. Z. Šličytė aiškino, kad esą Lietuvoje veikia apmokami „visokio plauko“ leftistai.

Deputatė paragino visus, kam nepatinka jos kalba, išeiti ir klausė, ar Lietuvoje dar galioja žodžio laisvė. 

Seimo narys, signataras Emanuelis Zingeris naujienų agentūrai BNS sakė, kad Z. Šličytės kalbą vertina kaip neapykantos kurstymą. 

„Europoje tokios kalbos neįsivaizduojamos“

„Skleisti neapykantą tokią dieną, kada mums visiems reikia vienytis, ir Ukraina prašo Europos krypties.... Europoje tokios kalbos neįsivaizduojamos – nei Bundestage, nei Paryžiuje, nei Europos Parlamente. Tai yra neįtikėtinas neapykantos skleidimas“, – teigė jis, praneša BNS.

Tarp išėjusiųjų iš Seimo salės – ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį išplatintame pareiškime atsiprašė visų, kuriems teko klausytis signatarės kalbos. 

„Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės.

Mes esame tokie, kokie esame. Turime tokias ydas, kokias turime ir to nepaslėpsi. O ir nereikia.

Vieno žmogaus žodžiai tėra vieno žmogaus žodžiai, jeigu jie neranda atgarsio kituose. Tik nuo mūsų ir nuo mūsų vaikų priklausys, kiek pagarbos tikrai laisvai, nesuvaržytai ir stereotipų nesmaugiamai ateičiai bus mūsų šalyje. Mes jau pasiekėme, kad šviesos šiandieninėje Lietuvoje yra kur kas daugiau nei pagiežos.

Tai mes šiandien ir švenčiame. Šviesą ir laisvę“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.


Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni