Latvija vejasi Europą – kelią skinasi Partnerystės įstatymas, o konservatoriai sako: tai padės apsaugoti ir tradicines vertybes

Latvijoje kelią į priekį skinasi įstatymas, reglamentuojantis ir tos pačios lyties porų santykius – pasiektas toks etapas, koks iki šiol niekada nebuvo pasiektas, sako Latvijos žmogaus teisių aktyvistas. Latvijoje tokį įstatymą inicijuoja konservatorių partija – anot jų, remiamasi teisės viršenybe, Konstitucinio Teismo nutarimais, o oponentams atkertama – įstatymas iš tiesų padės apsaugoti tradicines vertybes.

LGBTQ+ eitynės Latvijoje / AP nuotr.


Domantė Platūkytė, lrt.lt 

domante.platukyte@lrt.lt

Kovo 31 dieną Latvijos Saeima po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, reglamentuojančiam ir tos pačios lyties porų santykius. Už įstatymo projektą balsavo 41 parlamentaras, septyni buvo prieš ir du susilaikė. Dalis parlamentarų, norėdami, kad pritrūktų kvorumo, visai nebalsavo. Vis dėlto tai nepavyko ir įstatymo projektas perėjo į kitą etapą.

Dabar Latvijos parlamentarai galės teikti pasiūlymus ir pastabas, tuomet įstatymo projektas keliaus į Saeimos komitetą, o tada sugrįš į parlamento salę ir turės pereiti dar kelis etapus.

Pasiektas iki šiol nebuvęs etapas

Kaip portalui LRT.lt pasakoja Latvijos žmogaus teisių aktyvistas Kaspars Zalitis, Civilinės sąjungos įstatymas būtų skėtinis įstatymas, kurį priėmus turėtų būti koreguojami ir kai kurie kiti teisės aktai.

Kaspars Zalitis | G. Ragelio/lrt.lt nuotr.



„Visų pirma, tai yra lyčiai neutralus įstatymas, kuris skirtas ne tik tos pačios lyties poroms, tačiau ir kitiems dviem žmonėms, kurie nori registruoti savo santykius ir taip gauti bent esminį stabilumą savo gyvenime.

Šis įstatymas taip pat skirtas tiems, kurie negali susituokti, pavyzdžiui, tos pačios lyties poroms, ir tiems, kurie mąsto apie santuoką ar kuriems nepriimtinas santuokos konceptas“, – LRT.lt kalba K. Zalitis.

„Mes pasiekėme etapą, kuris iki šiol niekada nebuvo pasiektas. Tikiuosi, kad nebėra kelio atgal. (...) Aš labai tikiuosi, kad įstatymas bus priimtas šiais metais“, – sako K. Zalitis.

Žmogaus teisių aktyvisto teigimu, įstatymo projekto šalininkai remiasi fundamentalia Latvijos ir visos ES vertybe – teisingumu.

Remiasi Konstitucinio Teismo sprendimais, teisės viršenybe

Latvijos Saeimos frakcijos „Už plėtrą/Už!“ pirmininkas Juris Pūcė portalui LRT.lt sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl parlamentą pasiekė civilinės sąjungos įstatymo projektas, – Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimai.

Juris Pūcė | Publicity photo nuotr.


„Anksčiau viena LGBT pora apskundė socialinės paramos išmokų skyrimo tvarką – įstatymais nustatyta, kad, pavyzdžiui, tos pačios lyties poros partneris negali gauti paramos už vaikų auginimą, nors gyvena kartu“, – pasakoja J. Pūcė. Pasak politiko, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai yra antikonstituciška, o šeimos sąvoka įtraukia ne tik vyro ir moters santuoką, bet ir kitus šeimos tipus.

Tokia Konstitucinio Teismo pozicija pradėjo diskusijas, o jas lydėjo kitas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl mokesčių registruojant turtą. Šiuo metu, jei turtas paveldėtas iš sutuoktinio, mokami nedideli mokesčiai, jei ne iš sutuoktinio – didesni.

Saeimos narys, valdančiosios Konservatorių frakcijos pirmininkas Krisjanis Feldmans portalui LRT.lt pasakoja, kad, balsuojant dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto, nė vienas frakcijos narys nebalsavo prieš.

Krisjanis Feldmans | E. Dinka/Saeimos nuotr.


„Mes remiamės konservatoriškomis vertybėmis. (...) Viena mūsų partijos vertybių – demokratija ir teisingumas. Tikime, kad demokratija yra saugoma teisės viršenybės. Jei yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, mes turime jo laikytis. Jei to nedarytume, tai nebūtų demokratiškos šalies ženklas, demokratija būtų deformuota“, – pažymi K. Feldmans.

Įstatymas padės apsaugoti konservatoriškas vertybes

Pasak K. Feldmano, frakcija norėjo vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimus, tačiau siekė užtikrinti ir kitas savo vertybes – tradicinės šeimos saugojimą.

„Kaip galėjome tai padaryti? Vienas būdas buvo pasakyti, kad mes neliesime šios temos ir paliksime, kad ji būtų išspręsta kitų partijų, kurios būtų labiau suinteresuotos. Tačiau mes turime laikytis teisės viršenybės ir ją ginti – esame konservatorių partija ir tai yra mūsų pareiga.

Norėjome rasti sprendimą, kuris gerbtų kitą mūsų ginamą vertybę ir gerbtų konservatoriškas vertybes. Taigi mes šios temos nepalikome kitiems – Teisingumo ministerija subūrė darbo grupę, sudarytą iš nevyriausybininkų ir ekspertų, kurie su šia tema dirbo ilgai – apie metus, taip priėjo prie šio įstatymo projekto“, – tvirtina K. Feldmans.

Parlamentaro teigimu, įstatymo projekte neminimos tokios sąvokos kaip šeima ar santuoka. Konservatorius taip pat priduria, kad sekuliarioje valstybėje, kurioje Bažnyčia atskirta nuo valstybės, gali būti sprendimų, kaip apsaugoti įvairias poras, taip pat ir heteroseksualias, kurios nesinaudoja santuokos institutu.

Atimtų argumentą legalizuoti santuoką

Vis dėlto J. Pūcė tvirtina, kad Saeimoje yra ideologinio susiskaldymo, o kai kurie parlamentarai pasisako už tai, kad būtų pritarta labai ribotoms LGBT teisėms, kad, pavyzdžiui, vaiko mama galėtų nuspręsti, kas gaus tėvystės išmokas, nors Konstitucinis Teismas pasakė, kad reikia platesnės reguliacijos.

„Daug parlamentarų iš principo pasisako prieš civilinę sąjungą. Yra tų, kurie sako, kad tai yra kitoks santuokos tipas“, – teigia J. Pūcė.

Pasak K. Feldmano, opozicija kritikuoja, neva Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas privestų prie tos pačios lyties porų santuokos pripažinimo. Tačiau, akcentuoja jis, būdamas konservatorius, apibūdindamas tos pačios lyties poros santykius nevartoja žodžių „santuoka“ ar netgi „šeima“.

„Kai pora registruoja savo buvimą kartu, pasinaudodama Civilinės sąjungos įstatymu, nevadinčiau to šeima. Pavadinčiau tai šeimos tipo gyvenimo būdu“, – sako K. Feldmans.

Parlamentaras atkreipia dėmesį į Estijos pavyzdį, kur Registruotos partnerystės įstatymas buvo priimtas 2015 metais, o įsigaliojo po metų – 2016-aisiais.

„Nuo 2016 metų Estijoje tik 130 ar panašus skaičius porų juo pasinaudojo. Šiuo periodu buvo sudaryta apie 20 tūkst. santuokų“, – pastebi K. Feldmans.

Jis akcentuoja, kad argumentas legalizuoti santuoką buvo „atimtas“ įvedant būtent Partnerystės įstatymą, kadangi tos pačios lyties poros turi teisinę apsaugą.

„Aš, kaip konservatorius, manau, kad įteisindami šias sąjungas mes apsaugome savo konservatoriškas vertybes – svarsto K. Feldmans. – Turime kelis Konstitucinio Teismo sprendimus, kad turime suteikti apsaugą tos pačios lyties poroms. Yra atvejų, kai žmonės kreipiasi į teismą, norėdami būti pripažinti kaip šeima.“

Anot Latvijos Saeimos nario, tuo atveju, jei parlamentas nepriimtų jokios teisinės apsaugos mechanizmų, tam tikrą reguliaciją galėtų nustatyti teismų jurisdikcija: „Mano supratimu, tai būtų blogiau. (...) Turime apsaugoti konservatoriškas vertybes, ir tai Latvijos konservatoriai daro“, – pabrėžia K. Feldmans.

LGBTQ+ eitynės Latvijoje / AP nuotr.


„Parlamentinis stebuklas“ ir kompromisas

Kaip pasakoja J. Pūcė, Teisingumo ministerijos suburtą darbo grupę sudarė daugiau kaip 70 žmonių iš skirtingų nevyriausybinių organizacijų – pradedant LGBT ir kitomis žmogaus teisių organizacijomis, baigiant tradicinių ir konservatyvių pažiūrų organizacijomis.

Pasak Latvijos parlamentaro, šiuo metu svarstomas įstatymo projektas apibrėžia pagrindinius partnerystės aspektus, o vėliau turėtų būti priimti kiti teisės aktai. J. Pūcė taip pat sutinka, kad tai – kompromisinis įstatymo projektas.

„Teisiniams aspektams šio įstatymo pakanka. Žinoma, aš asmeniškai manau, kad turėtų būti tam tikrų pataisų, bet turime suprasti, ką galime padaryti šiame parlamente su esamais balsais, – pabrėžia politikas. – Turime labai trapią daugumą, yra didelė dalis parlamentarų, kurie nebalsuos nei už, nei prieš. (...) Tai, kad pirmajame etape įstatymo projektui buvo pritarta, yra parlamentinis stebuklas.“

J. Pūcė priduria: „Tai yra kompromisas. Latvijoje, nežinau, kaip yra Lietuvoje, tais atvejais, kai politikoje būna pasiekiamas kompromisas, tai suvokiama kaip blogas dalykas, tačiau iš tiesų taip nėra. Gyvename demokratijoje – reali didžioji dauguma turi tai palaikyti, kad šalis galėtų gyvuoti ir vystytis. Tai reiškia, kad reikalingi kompromisai – tai nėra blogai. Tai yra gerai.“

Politiko vertinimu, taip į procesą įtraukiama daugiau žmonių, kurie palaiko sprendimą. Kitu atveju, anot jo, nėra gerai demokratijai.

„Tai yra kompromisas, projekte yra pagrindiniai civilinės partnerystės aspektai, bet jei tai priimsime, galėsime tobulinti ateinančiais metais“, – įsitikinęs J. Pūcė.

Organizuota priešiška kampanija

Kalbėdamas apie dalies visuomenės priešiškumą įstatymo projektui, žmogaus teisių aktyvistas K. Zalitis pažymi, kad vyksta gerai organizuota kampanija, kuri ypač pasireiškia Centrinėje Rytų Europoje – kalba, vartojama prieš LGBT žmones, yra pažodinė, priduria jis.

Aktyvisto teigimu, labiausiai įstatymui priešinasi vadinamosios krikščioniškosios arba tradicinių vertybių marginalinės organizacijos. Kai kurios jų, LRT.lt sako pašnekovas, vartoja tokią pačią retoriką, kokią vartoja ir tradicinių vertybių gynėjai Rusijoje.

Kitos grupės, pasisakančios prieš Civilinės sąjungos įstatymą, yra Katalikų Bažnyčia, taip pat antivakserių judėjimo dalyviai: „Tai yra judėjimas „prieš“. Vienas iš aktyvistų, kuris labai smarkiai pasisakė prieš įstatymą, neseniai pasirodė nesmerkiantis karo Ukrainoje“, – priduria K. Zalitis.

Jis akcentuoja, kad, priėmus įstatymą, juo galės pasinaudoti ne tik tos pačios lyties šeimos, o Bažnyčiai, tvirtina jis, šis įstatymas neturėtų rūpėti.

„Bažnyčiai tai neaktualu, tai jų neliečia. Tų žmonių, kurie yra nusiteikę prieš įstatymą, šis įstatymas neliečia, nes jie yra susituokę. Jie bijo, kad įstatymas palies Bažnyčią – tikrai ne. Jie jaudinasi, kad įstatymas sugriaus šeimos sampratą, bet juk jų šeimos suvokimas nesugriovė mano gyvenimo“, – kalba aktyvistas.

„Estams sekasi geriau“

K. Zalitis taip pat stebisi Bažnyčios susidomėjimu seksualiniais tos pačios lyties porų santykiais: „Jų retorikoje yra tiek daug informacijos apie gėjų seksą, kaip procesas vyksta. Jie praleidžia tiek daug laiko iš tiesų tyrinėdami seksualinius santykius tarp tos pačios lyties žmonių, kalbėdami apie tai daug daugiau, nei aš apie tai kalbu.

Jei jie iš tiesų koncentruotųsi į tai, su kokiais iššūkiais susiduria tos pačios lyties poros, manau, tai būtų konstruktyviau, negu praleisti tiek daug laiko domintis tos pačios lyties porų seksualiniu gyvenimu.“

Naujesnė Senesni