Andrius Navickas. Ar tikrai Laisvės partijos nugaroje styro peilis?

Stengiuosi sekti Jarmo.net publikacijas ir tikrai vertinu Jono Valaičio pasiaukojimą skirti tiek laiko ir energijos pilietinės žiniasklaidos plėtojimui. Kadangi man pačiam teko „nuo nulio“ išplėtoti interneto dienraštį, galiu tik žavėtis tuo, ką Jonas daro.

Andrius Navickas | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr.


Andrius Navickas

TS-LKD pirmininko pavaduotojas, Seimo narys


Tai nereiškia, kad su visomis Jarmo.net skelbiamomis įžvalgomis sutinku. Tiesa, nepriklausau LGBTQ+ bendruomenei, nežinau visų jautrių vidinių klausimų, todėl puikiai suprantu, kad žvelgiu tik iš specifinės pozicijos – politiko, kuris mano, kad LGBT teisių užtikrinimas Lietuvoje būtina bendrojo gėrio ir teisingos visuomenės sąlyga.

Noriu sureaguoti į gerbiamo Jono publikaciją „Raskevičiaus kultas tapo svarbesnis nei LGBTQ+ lygiateisiškumas“. Autorius ją pradeda nurodymu, kas kaltas, kad Lietuvoje iki šiol neįteisinta lyčiai neutrali partnerystė. Pasak Jono, tai „konservatorių Talibano flango paranojiški pareiškimai“. Priklausau TS-LKD. Nors ir nesitapatinu su ta jos dalimi, kurią Jonas įvardija „Talibano flangu“, tačiau tikrai pripažįstu kelis dalykus. Pirma, jog man pačiam reikėjo daug diskusijų, sulaužyti ne vieną populiarų stereotipą, idant tapčiau partnerystės įteisinimo šalininkas. Taip pat ir visos TS-LKD pozicija įvairovės svarbos atžvilgiu keitėsi ir šiandien jau partijos „mažuma“ niekaip negali suvokti „mažumų“ klausimo svarbos.

Tačiau noriu priminti kelis faktus, kurie neįsitenka į autoriaus diagnozę. Turėjome tikrai ne vieną kadenciją, kai visa politinė įtaka buvo politinės kairės rankose. Turėjome socialdemokratų Vyriausybę ir, deja, ji nedėjo jokių pastangų, idant partnerystė būtų įteisinta. Beje, žvelgiant iš pasaulinės politinės praktikos perspektyvos, paradoksalu, kad šiandien Lietuvoje „dešinieji“ nuosekliau kovoja už partnerystės įteisinimą, nei „kairieji“.

Visiškai sutinku su tuo, kad Laisvės partija yra pirmoji, kurios politinių prioritetų sąraše lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas yra tiek aukštai. Jonas teigia, su kartėlio prieskoniu, kad ši partija žadėjo svarbius dalykus ir dėl to sulaukė žmonių paramos. Taip. Esu įsitikinęs, kad Laisvės partijos patekimas į Seimą yra aiškus ženklas, kad Lietuva keičiasi, laisvėja. Tačiau, kai kalbame apie šią partiją, nepamirškime vieno paprasto dalyko – ji turi vienuolika parlamentarų. Mažiau nei dešimtadalį viso Seimo. Jai buvo išreikštas būtent toks pasitikėjimas.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė | Seimo kanceliarijos/O.Posaškovos nuotr.


Jonas įsitikinęs, kad Laisvės partija padarė klaidą iš pradžių – ne su tais susitarė ar susitarė ne taip. Noriu priminti, kad turėjome dvi alternatyvas – Ramūno Karbauskio ar Ingridos Šimonytės vyriausybė? Man sunku įsivaizduoti, kad Jonas manytų, kad geriau buvo likti prie „žaliavalstiečių“. Koalicijos sutartyje buvo įrašyta, kad bus siekiama įteisinti Partnerystės įstatymą, tačiau tai yra klausimas, kur nėra vieningos pozicijos. Man asmeniškai tokia formuluotė nepatinka. Noriu, kad koalicija vieningai paremtų partnerystę. Tačiau elementarus klausimas – kaip atrasti septyniasdešimties parlamentarų koaliciją, kuri tai užtikrintų?

Aš turėjau ir išlaikau viltį, kad mums pavyks dabartinėje kadencijoje. Nors lieku nusivylęs ne tik dalies savo partiečių, dalies liberalų, bet ir opozicijos laikysena. Pakaktų socialdemokratų aktyvesnio įsijungimo. Tačiau dauguma jų frakcijos labiau simpatizuoja, spėju. Šeimos maršui.

Laisvės partija galėjo likti opozicijoje ir vaizduoti politinę kankinę, tačiau, ar tikrai LGBTQ+ bendruomenei tai būtų geriau? Ar tikrai Laisvės partija nesugebėjo nieko pakeisti, ar iš tiesų nesvarbu, kad dabartinė koalicija patvirtino į itin svarbias pareigas tokias kompetentingas ir tolerantiškas asmenybes, kaip Birutė Sabatauskaitė, Vytautas Mizaras, sugebėjo pakeisti atvirai homofobišką LGRTC direktorių, priimti tikrai neblogą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, Seimo darbe kur kas labiau pradėtos akcentuoti žmogaus teisės ir t.t.

Jonas rašo, kad Laisvės partija tapo „kitų koalicijos partnerių tarnaite“. Aš, kaip TS-LKD frakcijos narys, nesijaučiu esąs Laisvės partijos šeimininkas ar engėjas. Man ši partija yra labai svarbus bendražygis, su kuriuo kartu tenka kovoti nelengvą kovą.

Na, o tolesnė Jono teksto dalis labai jau personalizuota. Suprantu, kad politikais dažnai nusiviliama. Tiek dėl to, kad mes neįgyvendiname duotų pažadų, tiek dėl to, kad lūkesčiai su mūsų veikla siejami tikrai nerealistiniai. Nesu Laisvės partijos rinkėjas, nepriklausau LGBTQ+ bendruomenei ir ne man ką nors mokyti, ar aiškinti, jog nelabai matau kitų alternatyvų, kaip Laisvės partija sėkmingiau galėtų veikti Seime.

Leisiu sau analogiją. Galima kritikuoti net ir Ukrainą, kad ji iki šiol neįveikė Rusijos. Esą pasirinko ne tuos partnerius – Vakarus, kurie delsia, kartais, svyruoja. O galėjo pasirinkti ką – Kiniją?

Prisipažįstu, tikrai nuo pat kadencijos pradžios nuosekliai stengiuosi suburti tvirtą paramą Seime Partnerystės įstatymui. Nebijau apie tai kalbėti viešai, nors taip pat sulaukiu labai daug balsų, kad manimi nusivylė, kad ne su tais partneriais (laisviečiais) susidėjau. Dabar ir Jarmo.net rašo kad esu vienas iš tų, kurie įsmeigė peilį Laisvės partijai į nugarą. Esu vienas iš tų, kuriuos ši partija netinkamai pasirinko į koalicijos partnerius.

Galiu suprasti tokią poziciją, bet man ji ne tik skaudi ir kažkiek demotyvuojanti. Jei LGBTQ+ bendruomenė ieškos priešų tarp savų, vargu, ar tai prisidės prie sėkmės Seime. Suvokime ir tai, jog net jei Partnerystės įstatymas bus priimtas, jis bus labai nuosaikus ir lauks dar ilga kova dėl realaus lygiateisiškumo.

Niekada nereikalavau, kad tie, kuriuos stengiuosi ginti, man jaustų pagarbą ar palaikytų. Tai darau, nes teisinga, o ne dėl reitingų ar populiarumo. Lietuvoje kur kas populiariau būti Talibano, o ne Jarmo.net pusėje.

Nesu tikras, kiek dar bandysiu likti profesionalioje politikoje. Tai labai komplikuota sritis, kurioje reikalingi stiprūs bendražygiai ir aiškus žinojimas, kad galėčiau nuveikti, ką nors prasmingo. Galbūt verta užleisti vietą tiems, kurie, Jono Valaičio įsitikinimu, padarytų daugiau. Nuoširdžiai noriu juos išvysti.

Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni