Raskevičius: „Dalyvaudamas rinkimuose nelabai supratau, kur aš lendu“

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad pastarosios savaitės Seime jam išties sunkios. Pirmadienį pristačius Civilinės sąjungos įstatymą, pakeitusį partnerystę, buvęs LGBTQ+ aktyvistas tikino nesiruošiantis už jį agituoti, tačiau balsuodamas projektą palaikys, nes esą toks sprendimas „geriau negu jokio“.

Tomas Vytautas Raskevičius | Seimo kanceliarijos/Džojos Gundos Barysaitės nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Laisvės partija žadėjo, kad per 100 dienų po darbo Seime pradžios bus priimtas Partnerystės įstatymas, reglamentuosiantis ir tos pačios lyties asmenų porų santykius. Tačiau balsų, nors ir nedaug, bet pritrūko – partnerystės nepalaikė ne tik didžioji dauguma opozicijos, bet ir kai kurie koalicijos nariai. 

„Tiesa sakant, dalyvaudamas rinkimuose nelabai supratau, kur aš lendu. Man tikrai nuoširdžiai atrodė, kad svarbiausias dalykas politikoje yra atsidurti prie politinių derybų stalo, gauti kėdę, vietą ir tada dėstyti argumentus.

Man atrodė, kad yra 141 racionaliai, argumentų kalba mąstantis Seimo narys ir tereikia gauti tą vietą, į politinę darbotvarkę įtraukti konkrečius klausimus, pagrįsti juos faktais ir argumentais ir sprendimai bus priimti. Tai veikia visiškai ne taip“, – portalui lrt.lt pripažino T. V. Raskevičius.

Prieš metus Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kurį tąkart teikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, o parengė T. V. Raskevičius ir jo bendražygiai.

Seimo posėdis | Seimo kanceliarijos/O.Posaškovos nuotr.


Šiais metais valdantieji žada ne partnerystę, o Civilinės sąjungos įstatymą, kuriame jau nėra numatyta galimybė bendrai gyvenantiems asmenims, įregistruojantiems savo santykius pas notarą, suteikti vienas kitam savo pavardės. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar įstatyme nekalbama ir apie įsivaikinimą. Be to, pakeistas ir bendrai gyvenančių žmonių apibrėžimas atsisakant tokios sąvokos kaip „emociniai tarpusavio ryšiai“.

„Laisvietis“ T. V. Raskevičius tikino, kad jam svarbiausias yra rezultatas, dėl to jis darė kompromisus, bet Civilinės sąjungos įstatymo nusprendė pats nepristatyti.

„Tiesiog akivaizdu, kad jei priėmiau tokį didelį ir sunkų sprendimą, aš negalėjau nei pasirašinėti, nei pristatinėti to projekto, nei jam advokatauti. Ir aš to nedarysiu“, – lrt.lt komentavo jis.

Taip pat skaitykite:

Pasak politiko, pristačius Civilinės sąjungos įstatymą, iš to, kokios reakcijos kilo LGBTQ+ bendruomenėje, galim spręsti, kad maždaug 20 proc. žmonių „jaučiasi labai nusivylę, apgauti, išduoti, o likę 80 proc. galvoja, kad Civilinės sąjungos įstatymas yra bent pirmas žingsnis į priekį.

„Tas sprendimas iš dalies yra ir apie mane. Man, kaip LGBT žmogui, tas pasiūlytas projektas labai aiškiai sako, kad aš esu mažesnis žmogus ir kad mano santykiai, mano šeima yra kažkoks kitoks darinys“, – lrt.lt sakė Seimo narys. 

Tai, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas ne visiškai atitinka Laisvės partijos lūkesčius, pripažino ir Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas, dalyvavęs įstatymo pristatyme.

Taip pat skaitykite:

Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net

Naujesnė Senesni