Tradicinių šeimų gynėja apsiskelbusi politikė traukia naują kortą: jei Civilinės sąjungos įstatymas nepatinka pačiai LGBTQ+ bendruomenei, tai kam už jį balsuoti?

Antradienį minint Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną netyla kalbos apie minėjimo išvakarėse pristatytą Civilinės sąjungos įstatymą, pakeitusį iki tol linksniuotą Partnerystės įstatymą. Pastarąjį nesėkmingai mėginta pateikti praėjusiais metais. Dabar laukia naujas bandymas. Nors Civilinės sąjungos įstatymo projekte atsisakyta dar daugiau LGBTQ+ lygiateisiškumui svarbių nuostatų, tačiau daugelis bendruomenės narių įsitikinę – geriau toks įstatymas nei jokio. Tačiau anti-LGBTQ+ politikai traukia dar vieną kortą – esą įstatymas nepatinka nei LGBTQ+ bendruomenei, nei sutinka su jų pačių vertybinėmis nuostatomis, tad projekto nepalaikys. 

Akcija „Visos šeimos – svarbios“ | Eglės Norvilytės nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Nebėra „toks aštrus“

Civilinės sąjungos įstatymas – neutralus lyčiai. Tai reiškia, kad jeigu bus palaimintas Seime, jis reglamentuos ir tos pačios lyties asmenų porų santykius. Įstatyme numatyta, kad dviejų asmenų sąjunga būtų įregistruota pas notarą, o ne Civilinės metrikacijos skyriuose. Atsisakyta ir tokio apibrėžimo kaip „emociniai tarpusavio ryšiai“. Civilinę sąjungą sudarę asmenys negalėtų perimti ir vienas kito pavardės, nors Partnerystės įstatyme tai buvo numatyta. Nėra ir jokių užuominų apie įvaikinimo galimybes.

Kaip LRT laidoje „LRT forumas“ pirmadienio vakarą teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, įstatymas nebėra „toks aštrus“. 

Eugenijus Gentvilas | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr


Tiesa, E. Gentvilas pažymėjo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekte vis tiek apibrėžiamos tokios nuostatos kaip pagarba, gerovės siekis vienas kitam. „Meilės santykis – nėra reikalaujama, kad būtų meilė, bet žinome, kad ir santuokos ne visada yra sudaromos iš meilės. Sunku reglamentuoti jausminius dalykus. Teisiškai reglamentuojami teisiniai civiliniai santykiai“, – sakė jis.

Taip pat skaitykite:

Sako, kad įstatymas nepatinka ir pačiai LGBTQ+ bendruomenei

Laidoje taip pat dalyvavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Rita Tamašunienė, kuri pareiškė, kad net ir dar daugiau kompromisų Civilinės sąjungos įstatyme balsuoti už jai neleis, nes esą projektas vis dar kertasi su jos vertybinėmis nuostatomis.

„Visų pirmiausia, man asmeniškai tikrai neleis, nes mano vertybinės nuostatos yra kitokios, bet aš kaip suprantu, net ir naujai paruošta redakcija įstatymo netenkina ir pačios bendruomenės LGBT, kadangi jie norėjo visai kitokios kokybės įstatymo projekto“, – teigė Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotoja.

Rita Tamašunienė | lrs.lt nuotr.


„Suprantu, kad daliai politikų labai norėtųsi, jog LGBT+ bendruomenės balsai aršiai kritikuotų šį įstatymą. Būtų patogu savo rinkėjams parodyti, kad štai jie balsuos už įstatymą, kurio pati LGBT+ bendruomenė nebepalaiko. Tokio žaidimo aš nežaisiu“, – savo „Facebook“ paskyroje pirmadienį rašė jis.

R. Zabarauskas pareiškė, kad neabejotinai už šį įstatymą turėtų balsuoti visi konservatoriai ir liberalai.

„Deja, šiuo metu Lietuvos politikai yra pasiruošę tik tokiam įstatymui. Vadinasi, turime kuo greičiau priimti bent jį. Labai tikiuosi, kad už civilinę sąjungą balsuos 141 Seimo narys, o jau visiškai neabejotinai – visi konservatoriai ir liberalai“, – tikino režisierius. 

Kritikuoja Saudargo pasisakymą

Tiesa, šios viltys gali ir neišsipildyti. Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas, komentuodamas Civilinės sąjungos įstatymą, taip pat teigė jo nepalaikysiąs. 

„Europos žmogaus teisių teismo praktika rodo, kad, jei valstybės priima ar Partnerystės, ar Civilinės sąjungos įstatymą, statistiškai lygiai per 8,5 metų nueinama iki vienalyčių asmenų santuokos su iš tuo išplaukiančiomis įvaikinimo ir kitomis pasekmėmis“, – savo sprendimą argumentavo P. Saudargas. 

Akcija „Visos šeimos – svarbios“ | Seimo kanceliarijos nuotr.


Žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis su tokiu politiko vertinimu nesutinka: „Pirmiausia galima paminėti, kad daugelis valstybių, kurios įteisino santuoką po partnerysčių, tai padarė ne per jokius teismus, o per savo teisėkūrą. Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir t.t. Tiesiog žmonės suprato, kad tai yra teisinga. Saudargas, žinoma, bijo, kad žmonės supras, jog jis yra neteisus“


Pasak S. Bartulio, kai P. Saudargas sako, kad net minimalus progresas reikš, jog Lietuva artėtų prie kitų LGBTQ+ teisių ir tai yra blogai, jau nebūtų nuostabu, jog šis konservatorius „pasiūlys iš viso vėl homoseksualumą kriminalizuoti arba cenzūruoti net daugiau nei dabar tai daroma“.

Zabarauskas: dabar už įstatymo priėmimą atsakingi visi valdantieji

Pirmadienį įstatymą pristatę valdantieji teigė, kad jį teiks konservatorė Jurgita Sejonienė. 

Jurgita Sejonienė | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr


Anot R. Zabarausko, tai, kad Civilinės sąjungos įstatymo neteiks Tomas Vytautas Raskevičius, yra svarbu, nes dėl balsavimo rezultatų nuo šiol visiškai atsakinga visa valdančioji koalicija. 

„Nors iš tikro taip buvo ir anksčiau, tačiau simbolinis krūvis tekdavo vienam Seimo nariui. Dabar – viskas. Jei įstatymas žlugs, tai jau bus neabejotinai valdančiosios koalicijos politinis fiasko. LGBT+ bendruomenės vidiniais konfliktais taip pat neapkaltinsite – norėjot palaikymo, palaikom. Dabar eikite balsuot“, – teigė R. Zabarauskas.

Vadina radikaliu sprendimu

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius tikino, kad „Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra radikalus kompromisas“.

Tomas Vytautas Raskevičius | Eglės Norvilytės nuotr.


„Projektas buvo keičiamas po ilgų derybų ir diskusijų, atsižvelgiant į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą ir siekiant užsitikrinti reikiamą paramą Seime. Vienintelė priežastis, kodėl šis projektas yra teikiamas – (dėl) jam yra reikiamų balsų. Kadangi projektas surėdytas pagal konservatorių partijos pasaulėžiūrą, koalicijos partneriai pažadėjo, kad galime iš jų frakcijos tikėtis maksimalaus įmanomo balsų skaičiaus. To, kartu su pavieniais balsais iš opozicijos, užtenka priėmimui. Aš projektą palaikysiu, nes jis šiandien yra geriau nei apskritai jokio sprendimo“, – dėstė T. V. Raskevičius.


Pirmadienį dalyvaudamas LRT laidoje „LRT forumas“ T. V. Raskevičius teigė, kad nors kolegos Seime registravo Civilinės sąjungos įstatymą, jo paties parašo po šiuo projektu nėra, kadangi jis visuomet pasisakė už daugiau teisių LGBTQ+ asmenims, o ne daugiau kompromisų. 

Teiks pasiūlymus

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė tikino, kad „balsavimas dėl tokio įstatymo parodys, kiek politikai, save pozicionavę kaip suprantančius problemą, tačiau nenorinčius, kad įstatymas turėtų ką nors bendro su šeimos sąvoką, buvo nuoširdūs“.

Pasak jos, daugiau kompromisų padaryti neįmanoma, nes įstatymo esmės tiesiog nebeliktų.

„Mes savo ruožtu teiksime siūlymus, kurie geriau atspindėtų žmonių kasdienybę ir poreikius“, – tikino J. Juškaitė.

Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni