Gruodžio 8 dieną Tolerantiško Jaunimo Asociacija surengė tarptautinę nuotolinę diskusiją apie partnerystės ir šeimos teisių reguliavimą Baltijos šalyse. Renginyje dalyvavo politikai, teisininkai ir žmogaus teisių ekspertai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, aptarę skirtingus šalių kelius siekiant teisinio pripažinimo tos pačios lyties poroms. Vienas iš renginio pranešėjų – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas dr. Laurynas Šedvydis – pristatė Lietuvos konstitucinį ir politinį kontekstą, pabrėždamas, kad partnerystės įteisinimas nėra politinė rizika, o neišvengiamas valstybės įsipareigojimas.
 |
| Laurynas Šedvydis | Ūlos Liškevičiūtės/LRS nuotr. |
.png)
Savo pasisakymą Šedvydis pradėjo pabrėždamas, kad partnerystės įteisinimas nėra politinė privilegija ar ideologinė reforma. „Mūsų Konstitucija aiškiai pasako: visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą. Jei to laikomės, turime pripažinti ir apsaugoti visas šeimas, nepriklausomai nuo jų sudėties“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje egzistuojantis reguliavimas sukuria teisinį vakuumą, kuriame realūs žmonės negali užsitikrinti elementarių šeimos apsaugos priemonių. Tai reiškia problemas paveldint turtą, sprendžiant sveikatos priežiūros klausimus ar bendraujant su institucijomis, kurios nepripažįsta partnerio statuso.
Nors Konstitucinis Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinę valstybės pareigą suteikti apsaugą tos pačios lyties poroms, politinė valia Lietuvoje vis dar stringa. Pasak Šedvydžio, „teisiniai argumentai – visiškai aiškūs, tačiau politiniame lygmenyje vyrauja baimės, o ne teisinė logika“.
 |
| Konstitucinis Teismas | Jarmo.net nuotr. |
Politikų baimės nepasitvirtina: Baltijos kaimynų pavyzdžiai rodo priešingai
Šedvydis atkreipė dėmesį, kad politinės frakcijos viešai deklaruoja paramą žmogaus teisėms, tačiau balsavimuose dažnai pasitraukia į šešėlį. Didžiausia kliūtis – politikų įsitikinimas, kad sprendimas įteisinti partnerystę gali jiems kainuoti rinkėjų palankumą.
„Baltijos šalių patirtys rodo ką kita. Nei Latvijoje, nei Estijoje politinės partijos neprarado savo rinkėjų dėl progresyvių sprendimų. Baimė prarasti populiarumą yra labiau įsivaizduojama nei reali“, – teigė Šedvydis.
Latvija 2023 m. priėmė partnerystę, Estija – santuokų lygybę. Abu atvejai rodo, kad visuomenės reakcija buvo ramesnė, nei daug kas tikėjosi.
Kritinis momentas: svarbūs sprendimai gali būti priimti dar ir šiemet
Pasak Šedvydžio, artimiausios savaitės Lietuvoje gali būti lemiamos. Po valstybės biudžeto priėmimo Partnerystės įstatymas gali pasiekti Seimo salę pirmam balsavimui.
Tačiau politinis neapibrėžtumas išlieka. „Šiuo metu esame tokioje situacijoje, kai politinės valios trūkumas gali nulemti dar vieną prarastą ciklą. Partnerystės įstatymas nėra radikali reforma – tai minimalus teisinis standartas, kurį jau seniai turėjome įgyvendinti“, – pabrėžė Seimo komiteto pirmininkas.
Regioninis dialogas padeda panaikinti mitus
Renginio pabaigoje Šedvydis padėkojo kolegoms iš Latvijos ir Estijos už pasidalijimą patirtimi, pabrėždamas regioninio bendradarbiavimo vertę.
„Mūsų kaimynų patirtys – labai svarbus įrankis. Jos aiškiai parodo, kad pasaulis nesugriūva įteisinus partnerystę ar santuokų lygybę. Priešingai – teisinė sistema tampa aiškesnė, o žmonių gyvenimai saugesni“, – sakė jis.
Baltijos šalių diskusija parodė, kad nepaisant skirtingų startinių pozicijų, visos trys valstybės eina ta pačia kryptimi – link teisinės apsaugos, pagarbos žmogaus orumui ir europinių standartų įgyvendinimo.
 |
| Asociatyvi Anželos Aleksandrovič nuotr. |