Per kiek daugiau nei parą Lietuvoje vyrai nužudė dvi moteris. Teisėsaugai pradėjus ikiteisminius tyrimus, aiškėja, kad tai viena pora buvo sugyventiniai, kita – sutuoktiniai. Lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė įsitikinusi, kad valstybė turi išsamiai išnagrinėti, kodėl vienu atveju net ir išdavus smurto artimoje aplinkoje orderį tai neužkirto kelio tragedijai.
 |
| Rugilė Butkevičiūtė | Mashos Frolovos nuotr. |
Ekspertė: turėtų būti pradėtas tyrimas dėl policijos veiksmų
„Man būtų svarbu sužinoti, kaip buvo įvertinta tikimybė, kad smurtautojas sugrįš. Orderis išrašytas vieną dieną, o kitą dieną jis jau atėjo pasiruošęs ir įsilaužė. Reikia patikrinti, kokių veiksmų buvo imtasi ir kaip atliktas rizikos vertinimas“, – teigė ekspertė.
R. Butkevičiūtės teigimu, svarbu išsiaiškinti, ar nužudymo Avižieniuose atveju orderis buvo tik išrašytas, ar jo vykdymas buvo realiai kontroliuojamas pačių policijos pareigūnų.
Pasak jos, po žmogužudystės Avižėniuose reikalingas tyrimas dėl pareigūnų veiksmų, ar šie tinkamai įvertino grėsmę.
„Tokie tyrimai tikrai turėtų būti pradėti. Tačiau prie stalo turi susėsti ne tik policija. Reikia Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų. Du moterų nužudymo atvejai per vieną savaitę yra pakankamai rimta priežastis situaciją analizuoti aukščiausiu lygiu“, – kalbėjo ekspertė
„Avižienių atveju moteris kreipėsi pagalbos. Ji iškvietė pareigūnus vieną kartą, paskui kreipėsi dar kartą. Kaip tokiomis aplinkybėmis visuomenei galime pasakyti „kreipkitės pagalbos“ ir paaiškinti, kaip jūsų saugumas bus užtikrintas?“ – retoriškai klausė ji
Policijos departamentas praneša, kad rugpjūčio 4 d. apie 14 val. Avižienių miestelyje (Vilniaus r.) 1994 gim. vyras peiliu sužalojo moterį, gim. 1983 m., kuriai 14 val. 40 min. konstatuota mirtis.
Policija skelbia, kad įtariamasis įvykio metu pats susižalojo peiliu, todėl suteikus pagalbą jis paguldytas į ligoninę Vilniuje.
Žiniasklaida skelbia, kad nužudymas įvyko nepilnamečio akivaizdoje, kai įtariamasis, akmeniu išdaužęs namo langą, pateko į vidų ir puolė moterį peiliu.
14 val. moteris dar spėjo pranešti policijai, kad braunamasi į jos namus, o jau 14 val. 04 val. tarnybos sulaukė skambučio iš kaimyno, kuris pranešė, kad nukentėjusiajai smarkiai sužalotas kaklas, reikalinga skubi medikų pagalba.
 |
| Bendrojo pagalbos centro operatorė | Asociatyvi BPC nuotr. |
Policija teigia, kad įtariamąjį vietoje sulaukė kaimynas.
Bendrasis pagalbos centras teigia, kad pagalbos telefonu apie įvykį sulaukė kelių skambučių, tarp kurių – ir iš įvykio vietoje buvusio nepilnamečio asmens.
Skelbiama, kad likus maždaug parai iki moters nužudymo į tuos pačius namus pareigūnai buvo iškviesti dėl psichologinio smurto, tačiau ikiteisminis tyrimas tuomet nepradėtas. Vyrui buvo išrašytas smurto artimoje aplinkoje orderis, juo uždrausta būti tuose namuose.
 |
| Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr. |
Ragina įvertinti, ar buvo atsižvelgta į riziką
Ketvirtadienį jarmo.net kalbinta lyčių lygybės ekspertė, organizacijos „Ribologijos“ atstovė Rugilė Butkevičiūtė pabrėžė, kad orderis – tinkama priemonė, tačiau ši konkreti situacija parodo, kokia pavojinga gali būti sistema, kai formalus draudimas nėra papildomas išsamiu grėsmės vertinimu ir aktyvia kontrole.
„Pati priemonė (smurto artimoje aplinkoje orderis – jarmo.net) nėra bloga. Ji užpildė teisinės sistemos spragą tais atvejais, kai nepakanka įrodymų ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tačiau orderis yra prevencinė priemonė. Šiuo atveju reikėtų labai atidžiai pasižiūrėti, kaip buvo įvertinta rizika ir kokių veiksmų imtasi“, – komentavo R. Butkevičiūtė.
Orderis apsaugos negarantuoja?
Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, policijos pareigūnas, nustatęs smurto pavojų, gali 15-kos dienų laikotarpiui įpareigoti pavojų keliantį asmenį išsikelti, nesiartinti prie galimos aukos, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių.
R. Butkevičiūtė paaiškino, kad pasitaiko atvejų, kai tam pačiam asmeniui skiriamas ne vienas, o penki ar net septyni orderiai. Tai, jos vertinimu, gali rodyti, kad prevencinė priemonė taikoma net ir tada, kai reikėtų imtis griežtesnių veiksmų.
„Orderis negali pakeisti ikiteisminio tyrimo. Jeigu žmogui orderis jau buvo skirtas, o jis jį pažeidė, turėtų būti taikomos kitos priemonės: akivaizdu, kad prevencinio draudimo nesilaikoma, todėl rizika didėja“, – įsitikinusi pašnekovė.
„Avižienių atveju moteris kreipėsi pagalbos. Ji iškvietė pareigūnus vieną kartą, paskui kreipėsi dar kartą. Kaip tokiomis aplinkybėmis visuomenei galime pasakyti „kreipkitės pagalbos“ ir paaiškinti, kaip jūsų saugumas bus užtikrintas?“ – retoriškai klausė ji
Nušovė žmoną, tuomet – save
Rugpjūčio 5 dieną – dar vienas kraupus nusikaltimas.
Vaizgirdonių kaime (Varėnos r.) kaimynai pranešė išgirdę šūvius, o atvykę pareigūnai aptiko moters ir vyro kūnus.
Policija kelia versija, kad 1973 m. gimęs vyras iš pradžių nušovė 1975 m. gimusią moterį, o vėliau nusižudė pats.
Abu jie – sutuoktiniai.
Teisėsauga praneša, kad ginklas, iš kurio paleistos kulkos, nebuvo registruotas. Anksčiau policija dėl galimo smurto šiuose namuose pranešimų nebuvo sulaukusi.
Pavojingiausias laikas – santykių nutraukimas.
Viešose diskusijose moterims, patiriančioms smurtą, dažnai kartojamas raginimas kuo greičiau nutraukti santykius ir kreiptis pagalbos. Tačiau smurtinių santykių pabaiga – didžiausios rizikos etapas, teigia R. Butkevičiūtė.
Smurtautojui prarandant partnerės kontrolę, gali stiprėti persekiojimas, grasinimai, bandymai patekti į jos namus ar pasiekti manipuliuojant bendrais vaikais.
R. Butkevičiūtė teigė, kad Lietuvos pagalbos sistema vis dar nepakankamai aiškiai įvardija šį pavojų ir ne visais atvejais padeda moteriai sudaryti individualų saugumo planą.
„Visa sistema nukreipta į tai, kad mokytume specialistus ir įgalintume žmones išeiti iš smurtinių santykių. Tačiau išėjimo momentas yra pats pavojingiausias – tada kyla didžiausia tikimybė būti nužudytai ar patirti sunkių sužalojimų. Mes vis dar nepakankamai įvertiname šią riziką, nepakankamai sudėliojame saugumo planą ir nepakankamai apie tai informuojame patį žmogų“, – sakė ji.
Ekspertė pritartų siūlymui didelės rizikos atvejais apsaugos orderį derinti su elektronine asmens buvimo vietos kontrole.
Persekiojimas nutraukus smurtinius santykius yra ypatingo rimtumo problema, o mūsų teisinė apsauga tokiais atvejais vis dar labai silpna“, – sakė R. Butkevičiūtė
Perskioja
R. Butkevičiūtė pasakojo sulaukusi moterų žinučių apie metus trunkantį buvusių partnerių persekiojimą. Vyrai tyko prie darbovietės, kurdami bauginimo atmosferą, domisi jų gyvenimu ir jį kontroliuoja per bendrus vaikus. Kai kurios šių moterų, pasak ekspertės, iš policijos išgirsta patarimą skambinti tik tada, kai iškils tiesioginė grėsmė.
„Bet kiek žmogus gali skambinti? Kartais buvęs partneris laukia prie darbo ir pasišalina dar neatvykus pareigūnams. Ar moteris turi septynerius metus vis iš naujo skambinti? Persekiojimas nutraukus smurtinius santykius yra ypatingo rimtumo problema, o mūsų teisinė apsauga tokiais atvejais vis dar labai silpna“, – sakė R. Butkevičiūtė
Siūlo įvesti „femicido“ sąvoką
Ekspertė įsitikinusi, kad Baudžiamajame kodekse būtina kriminalizuoti femicidą – moterų ir mergaičių žudymą dėl lyties, – numatant tai kaip atskirą nusikaltimą arba aiškiai įvardytą kvalifikuojančią aplinkybę. Jos teigimu, tai leistų sistemingiau rinkti duomenis bei formuoti tikslinę prevenciją.
Statistika
Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje
Informatikos ir ryšių departamento duomenys apie 2026 m. sausio–birželio laikotarpį.
Užregistruotos nusikalstamos veikos
2 206
užregistruotos nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje
1 820
ištirtų nusikalstamų veikų
Tai sudaro apie 82,5 proc. užregistruotų veikų.
Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamentas
Nukentėję asmenys
2 372 asmenys iš viso nukentėjo nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje
Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamentas
Procentinės dalys apskaičiuotos pagal Informatikos ir ryšių departamento paskelbtus skaičius; jos suapvalintos.
R. Butkevičiūtė rėmėsi Italijos pavyzdžiu. 2025 m. šios šalies parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo femicidas įtvirtintas kaip atskiras nusikaltimas, už jį numatomas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
„Kitose valstybėse femicidas jau pripažįstamas atskiru nusikaltimu. Nužudymas per atsitiktinį nusikaltimą ir intymaus partnerio įvykdytas nužudymas, prieš kurį buvo ilgalaikis smurtas, galios demonstravimas ir kontrolė, nėra tas pats. Tai pripažinę galėtume kitaip organizuoti ir prevenciją“, – kalbėjo R. Butkevičiūtė
Ekspertė sutinka, kad vien femicido sąvokos įrašymas į Baudžiamąjį kodeksą savaime nesustabdytų smurto. Be rizikos vertinimo, greitos reakcijos į persekiojimą, veiksmingos orderių kontrolės, saugaus būsto, specializuotos pagalbos ir institucijų atsakomybės nauja sąvoka galėtų likti tik griežtesniu nusikaltimo pavadinimu po dar vienos moters mirties.
Tačiau R. Butkevičiūtės čia pat pabrėžia: „Visuomenei reikia parodyti: kreipkitės pagalbos, nes jus apsaugos. Reikia pasakyti, kad analizuojame, keičiame tvarkas, stipriname sistemą ir įtraukiame papildomus rizikos indikatorius, kad tokių atvejų būtų galima maksimaliai išvengti. Tai turi būti daroma ne vien komisariato ar policijos, o nacionaliniu lygiu“, – reziumavo ekspertė.