Jūratė Griškėnaitė. Stovyklos fantastinė istorija

Ponas politikas Ligitas Kernagis, prieš kelias dienas paskelbęs savo paskyroje tekstą, kurį, manau, galima vadinti puikiu neapykantos kalbos pavyzdžiu, pasiekusiu bent jau pradinį tikslą (neapykantos bangą prieš LGBT žmones), skundžiasi sulaukęs neapykantos žinučių savo ir savo artimųjų atžvilgiu.

Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.


Jūratė Griškėnaitė, rašytoja

jurate.griskenaite@gmail.com

Čia, matyt, būtų panašiu į tai, kaip pavasarį padengus žolę skųstis, kad dega, o procese pačiam apdegus ar supleškinus savo namus vaidinti didžiausią auką.
 
O tada dar žarijas pūsti, kad ilgiau degtų. Ir piktintis, kad kaitriai nebedega, ir versija apie padengimo būtinumą visų neįtikina.

Žarijas iš šio ,,gaisro“ pučia visi, kas netingi, įskaitant neapykantą savo politiniu instrumentu pavertusius politikus, kurie nuolat ,,gina“ tai, kam grėsmė nekyla. Darbščiosios rankelės jau platina stovyklos vadovės nuotrauką šalia Ministrės Pirmininkės. Stogas, suprask. Viskas čia aišku, rašo žmonės: vykdoma ,,homoseksualizacija“, LRT nieko nedaro, kalti visokie valdantieji ir bet kas, kas po ranka pasipainios. Kitaip tariant, eilinė pasaulio pabaiga, nieko čia naujo.

Aš tik laukiu, kol kas nors nusiliežuvaus su ta stovyklos fantastine istorija iki tokio lygio, kad išgirsim: į palapinę pas paaugles pati Premjerė ir slankiojo, o ne stovyklos vadovas.

Taip pat skaitykite:

Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni