Vakarų pasaulis išgyvena radikalizaciją, o vienas iš šios radikalizacijos taikinių – translyčiai asmenys, rašoma Nacionalinio žmogaus teisių forumo pranešime žiniasklaidai. Translyčius ginanti organizacija TGEU* pirmą kartą per 13 metų fiksuoja, kad naujų translyčių teises ribojančių iniciatyvų Europoje yra daugiau nei teigiamų pokyčių.
 |
| Asociatyvi Lisett Kruusimae/pexels.com nuotr. |
.png)
Apie translyčių asmenų situaciją Lietuvoje – pokalbis su diskusiją „Translyčių žmonių apsauga: teisinė nežinomybė ir visuomenės radikalėjimo tendencijos“ moderatore Monika Antanaityte. Ji yra Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė, daugelį metų dirba translyčių teisių užtikrinimo srityje.
Teisinė neapibrėžtis
Paklausta, kaip M. Antanaitytė vertina translyčių asmenų teisių padėtį Lietuvoje, pašnekovė sako, kad ji iš esmės neapibrėžta, o politiniame lygmenyje šių asmenų teisės nelaikomos prioritetu.
Šiuo metu Lietuvoje nėra įstatymo, kuris reglamentuotų greitą, skaidrią ir prieinamą lyties tapatybės teisinio pripažinimo procedūrą. Nors Civilinis kodeksas ją numato, toks mechanizmas faktiškai neveikia. Translyčių asmenų teisių užtikrinimas taip pat nėra įtvirtintas ir strateginiuose valstybės dokumentuose, todėl realūs sprendimai paliekami pavienėms institucijoms – teismams, gydytojams, vertintojams.
„Dėl to translyčiai žmonės turi kreiptis į teismą, kur procedūros trukmė ir rezultatas priklauso nuo teisėjo patirties, žinių ir asmeninių nuostatų. Ši situacija kuria teisinį neapibrėžtumą, o žmogaus teisių užtikrinimą lemia aplinkybės, bet ne sutarimas, kad žmogaus teisės – prigimtinės visiems“, – sako pašnekovė.
 |
| Monika Antanaitytė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Anot M. Antanaitytės, teisinės procedūros taip pat yra brangios: teisinis atstovavimas gali kainuoti 600–800 eurų, o asmens dokumentų keitimas, keičiant vardą arba lytį, sukuria papildomą finansinę naštą. Tuo pat metu lyties pripažinimas Lietuvoje vis dar siejamas su psichiatrine diagnoze, todėl žmonės yra priversti pereiti per medikalizuotą, stigmatizuojančią psichikos patikrą, kuri neretai sukelia papildomų psichologinių iššūkių. Teisinis lyties pripažinimas prieinamas tik nesusituokusiems pilnamečiams asmenims.
„Susituokę translyčiai asmenys priversti rinktis tarp galimybės pakeisti dokumentus ir santuokos išsaugojimo“, – apibendrina teisininkė.
Kliūtys gyvenime: nuo dokumentų iki darbo rinkos
Nors nuo 2021 m. administracine tvarka galima pasikeisti vardą ir pavardę asmens dokumentuose, tačiau lyties žymuo ir asmens kodas nekeičiami. Tai, anot LGL teisininkės, reiškia, kad žmogaus dokumento įrašai prieštarauja vienas kitam. Pavyzdžiui, vardas ir pavardė gali būti vyriški, tačiau asmens kodas – moters.
Dėl to kasdienėse situacijose – banke, darbe, pašte, gydymo įstaigoje – translytis asmuo priverstas atskleisti savo vardo pakeitimo priežastis. Tokie atvejai, anot pašnekovės, kelia stresą bei riziką patirti neapykantą ir diskriminaciją.
Anot M. Antanaitytės, situacija darbo rinkoje taip pat sudėtinga. Nors teisininkė sako, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios taiko tranzicijos politiką ir kuria įtraukią aplinką, tačiau nemažai translyčių susiduria su aplinkinių veiksmais, kurie žemina, atstumia arba kitaip skatina nepagarbą.
„Darbo vietoje translyčiai asmenys susiduria su mikroagresijomis, nepagarbiu elgesiu, nelegaliais klausimais darbo pokalbių metu. Tačiau dauguma nepraneša apie diskriminaciją – bendruomenėje giliai įsišaknijęs nepasitikėjimas institucijomis“, – teigia pašnekovė.
Pagrindiniai translyčių teisių trūkumai Lietuvoje
Teisinės, socialinės ir praktinės kliūtys.
| Būsena | Problema |
|---|---|
|
Teisinė neapibrėžtis Nėra veikiančios, greitos ir skaidrios lyties tapatybės pripažinimo procedūros sprendimai dažnai priklauso nuo atskiro teisėjo ar institucijos. |
|
|
Trūksta valstybinių strateginių priemonių Translyčių teisių užtikrinimas nėra integruotas į strateginius valstybės dokumentus, todėl institucijos veikia fragmentiškai. |
|
|
Didelės išlaidos procedūroms Teisinis atstovavimas (600–800 eur.) ir dokumentų keitimo kaštai sukuria reikšmingą finansinę naštą. |
|
|
Medikalizacija ir stigmatizacija Lyties pripažinimas siejamas su psichiatrine diagnoze, priverčiant asmenis pereiti medikalizuotas, stigmatizuojančias procedūras. |
|
|
Apribojimai susituokusiems Teisinis lyties pripažinimas pasiekiamas tik nesusituokusiems pilnamečiams, o susituokusiems tenka rinktis tarp dokumentų keitimo ir santuokos išsaugojimo. |
|
|
Dokumentų neatitikimai Vardas/pavardė gali skirtis nuo asmens kodo ar lyties žymens. Tai sukelia kasdienes problemas (bankuose, pašte, gydymo įstaigose) ir priverčia atskleisti asmeninę informaciją. |
|
|
Diskriminacija darbo vietoje ir nepasitikėjimas institucijomis Mikroagresija, nepagarbus elgesys, neteisėti klausimai darbo pokalbiuose; daugelis nepareiškia skundų dėl institucijų nepasitikėjimo. |
|
|
Radikalizacija ir dezinformacija Naratyvai apie „LGBT ideologiją“ ir dezinformacija per socialinius tinklus didina poliarizaciją ir grėsmę translyčių žmonių saugumui. |
M. Antanaitytė įvardijo, su kuo susiduria translyčiai Lietuvoje
Jarmo.net
Visuomenė keičiasi sparčiau nei politikai
Nors teisinė translyčių padėtis Lietuvoje išlieka sudėtinga, M. Antanaitytė pastebi svarbią pažangą visuomenėje. Anot jos, jauni translyčiai sulaukia daugiau šeimos palaikymo, partneriai ir draugai vis dažniau supranta lyties keitimo procesą bei prisideda prie emocinės paramos. Taip pat kasmetinėse LGBT+ eitynėse ir „Baltic Pride“ festivalio renginiuose dalyvauja vis daugiau žmonių. Tai, anot teisininkės, rodo, kad socialiniai pokyčiai vyksta intensyviau nei politiniai.
„Sulaukiame vis daugiau jaunų translyčių žmonių laiškų, kurie kalba, kad jų šeima, artimoji aplinka, draugai juos priima, palaiko, – dalijasi M. Antanaitytė. – Tačiau ši pozityvi dinamika visuomenėje nėra pakankama, jei valstybės institucijos neatlieka savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje. Socialinė pažanga negali pakeisti teisinio reguliavimo, o būtent jo šiandien labiausiai trūksta“.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Radikalizacija importuojama į Lietuvą
Paklausta, kuo Nacionaliniame žmogaus teisių forume aptariama tema – jaunų žmonių radikalizacija translyčių asmenų atžvilgiu – aktuali Lietuvai, pašnekovė sako, kad nors naratyvai apie tariamą „LGBT ideologiją“, „tradicinės šeimos griūtį“ ar „vaikų apsaugą nuo LGBT“ atkeliavo iš Rusijos ir radikalių grupių JAV bei Europoje, tačiau jie nepagrįstai įsišaknija ir tarp dalies Lietuvos gyventojų.
„Socialiniai tinklai tampa pagrindiniu šių idėjų sklaidos kanalu. Algoritmai, nukreipiantys vartotojus į vis radikalesnį turinį, formuoja neapykantos pilną jaunų žmonių informacinę aplinką ir didina poliarizaciją“, – sako LGL teisininkė.
Atsakydama į klausimą, ką valstybė ir visuomenė turėtų daryti, norėdamos apsaugoti translyčius žmones nuo kraštutinės dešinės kurstomos retorikos, M. Antanaitytė akcentuoja, kad to neįmanoma pasiekti vienu sprendimu: reikalinga strategija, kuri apimtų įstatymų pokyčius, institucines reformas, švietimo priemones ir gilesnį kultūrinį virsmą.
„Šiandieninė situacija nėra nei atsitiktinė, nei neišsprendžiama. Ji yra politinių sprendimų arba jų nebuvimo pasekmė. Translyčių žmonių teisės tampa testu, parodančiu, ar valstybė pajėgi ginti kiekvieną savo pilietį, ar leidžia politinėms manipuliacijoms nulemti žmogaus orumą“, – apibendrina M. Antanaitytė.
Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusija „Translyčių žmonių apsauga: teisinė nežinomybė ir visuomenės radikalėjimo tendencijos“ vyks gruodžio 10 d., 11.45 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Atrijaus erdvėje. Diskusiją tiesiogiai transliuos ir LRT.lt
*TGEU - TGEU yra Trans Europe and Central Asia, didžiausia translyčių asmenų vadovaujama nevyriausybinė organizacija Europoje ir Centrinėje Azijoje, skirta ginti translyčių asmenų teises ir gerovę.
*ILGA-Europe - ILGA-Europe yra nepriklausoma, tarptautinė nevyriausybinė skėtinė organizacija, vienijanti daugiau nei 700 lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualių (LGBTI) organizacijų iš 54 Europos ir Centrinės Azijos šalių.